Šiluminį  efektą 1824 metais atrado ir  pirmasis pradėjo jį nagrinėti prancūzų  matematikas ir fizikas J. Fourier. 1860 metais anglų fizikas J.Tindal nustatė, kad  CO2 panašiai vandens garams, ekranuoja  Žemės infraraudoną spinduliuotę. Galiausiai,  XIX a. Gale švedų  chemikas S. Arrenius nurodė klimato pokyčio galimybę dėl šilumos patenkančios į atmosferą didėjimo, ir kaupimosi  joje, žmonijos veiklos rezultate, CO2. 1922 metais anglų geologas R. Šerlokas pažymėjo, kad ši veikla jau daro įtaką klimatui.

Anglies  dvideginio kaupimasis atmosferoje – viena iš pagrindinių šiltnaminio efekto priežasčių. Anglies dioksidas veikia atmosferoje  kaip stiklas šiltnamyje: jis praleidžia saulės radiaciją ir nepraleidžia atgal į kosmosą infraraudoną (šiluminę)
Žemės spinduliuotę.Šiltnaminių dujų – CO2, metano ir kitų  kiekis atmosferoje nuolat didėja. Anglies dioksidas atmosferoje pasireiškia kaip stiprus Žemės spinduliuotės absorbuotojas, kuri priešingu atveju išsisklaidytų kosminėje erdvėje.
Absorbuodamas ir vėl atiduodamas tą spinduliavimo energiją anglies dvideginis daro atmosferą šiltesne , nei ji būtųF priešingu atveju. Fotosintezė mažina anglies dvideginio kiekį. Augmenija įsisavina iš oro CO2  ir kuria iš jo savo biomasę. Visa sausumos augmenija įsisavina iš atmosferos apie 20 -30 milijardų tonų anglies jo dioksido pavidale. Vienas tropinio miško kvadratinis metras įsisavina iš oro 1 -2 kg anglies. Apie 40 milijardų tonų anglies per metus įsisavina mikroskopiniai dumbliai,plaukiojantis vandenynuose.Tačiau Žemės augmenija nebesugeba susidoroti su vis didėjančiu atmosferos užterštumu, o tai sukelia klimato pokyčius. Lyginant su priešindustrine planetos epocha  anglies dvideginio kiekis atmosferoje padidėjo 28%.Jei nesiimsime būtinai reikiamų priemonių, kad sumažintumėme į atmosferą išmetamas dujas, tai XXI amžiaus viduryje  globalinė Žemės atmosferos temperatūra pakils 1,5 – 4,5 C.  Tai iššauks kritulių persiskirstymą, padidėjusių sausrų kiekį, upių tekmių pokyčius.
Atšils amžino pašalo viršutinis sluoksnis. Pasaulinio vandenyno lygmuo 2030 metais pakils 20 cm, ko pasiekoje bus užlietos pakrančių teritorijas. Klimatinių duomenų dinamikos kitimo analizė parodė, kad 80 – dešimtaisiais ir 90 – dešimtaisiais metais vidutinė metų temperatūra šiaurinėje Rytų- Europos dalyje pakilo dėl šiltų žiemų.

Šylantis klimatas iššaukia negatyvias pasekmes beveik visose žmogaus veiklos srityse. 1992 metais SNO narės – šalys pasirašė konvenciją dėl šilumos kaitos planetoje. Jos tikslas – pasiekti toki šiltnaminių dujų stabilizacijos lygmenį, kuris nesudarytų pavojaus Žemės klimatui.Labiausiai  atmosferą teršia sekančios pramoninės įmonės: šildymo – energetinės, naftos – cheminės,  metalurginės ir transporto.Energetikos poveikis atmosferai labiausiai priklauso nuo sudeginamo kuro. Elektrinių, naudojančių anglis, taršą atmosferai sudaro 139 milijonų  sieros dvideginio tonų per metus, 21 milijoną tonų azoto oksidų, 5 milijonus tonų kietų toksinių dalelių. Juodoji metalurgija – sekantis pagal atmosferos taršos intensyvumą šaltinis. Milžinišką rolę atmosferos užteršime atlieka plieno liejyklos. Didelis kiekis angliavandenių patenka į atmosferą naftos gavybos ir perdirbimo įmonėse dėl nepakankamos įrengimų hermetizacijos. Vienas pagrindinių atmosferos teršėjų – automobilinis transportas. Automobilį galima pavadinti ratuotu cheminiu fabriku. Jam priklauso 60% visų kenksmingų medžiagų  miestų ore. Automobilių išmetamosios dujos – beveik 200 rūšių medžiagų mišinys Jame yra angliavandeniai,nepilnai ar pilnai sudegę kuro komponentai kurių kiekis smarkiai padidėja , jei automobilis dirba mažais apsisukimais ar starto metu, stabdant sankryžose. Yra keletas kovos būdu  suminėtos rūšies taršą: techninis variklio,kuro aparatūros, elektroninių kuro padavimo sistemų tobulinimas, gerinant kuro kokybę, mažinant toksinių medžiagų kiekį išmetamose dujose naudojant katalizatorius, panaudojant alternatyvines kuro rūšis.Panaudotas mašinų dujas galima nukenksminti panaudojant specialius įrenginius, vadinamus neutralizatoriais. Gyventojus apsaugoti nuo išmetamų dujų gali elektrinis transportas. Ekologai įvedė  protingus  mokesčius už išskirtą anglies dvideginį ,sudegintas anglis,naftą ir gamtines dujas.
Išrasta technologija gauti angliavandenilius iš anglies dioksido neturi analogų pasaulyje. Naujų technologijų įdiegimas sumažins anglies dioksido kaupimasį atmosferoje ,padės sukurti alternatyvinę žaliavą  organinių medžiagų sintezei, ir tuo pačiu spręsti svarbias ekologines problemas.