Nedaug kas žino, kad mūsų eros aušroje klimatas smarkiai skyrėsi nuo dabartinio. Pavyzdžiui, Sacharos dykumos vietoje buvo daug ežerų ir miškų. Apie tai, kas įvyko po to, mokslininkai ginčijosi iki šiol. Neginčijamu faktu buvo tik tai, kad klimatas Žemėje iš esmės pasikeitė, ir kad  tai iššaukė  kadaise derlingų rajonų virtimą dykumomis.      Ir štai, netikėtai dabar, mokslininkams pavyko rasti katastrofos  įvykusios senovės pasaulyje priežastį. Ironiška, tačiau tai kas įvyko kaltininkais buvo patys žmonės. Keldami gaisrus, norėdami išvalyti plotus žemės ūkio kultūroms, jie daug kartų padidino metano kiekį atmosferoje. Tai buvo negrįžtamų  pasekmių ir nelaimių priežastimi.

Mokslininkai Dominique Feretti ir jo kolegos iš nacionalinio vandens ir atmosferos tyrimų instituto Velingtone ( Naujoji Zelandija ) tai įrodė, ištyrusi ledų  paimtų iš Antarktidos gilumų analizes. Jie įrodė, kad pirmame mūsų eros tūkstantmetyje atmosferoje  buvo labai didelė metano koncentracija  dėl malkų ir žolės deginimo.
Kaip rašo žurnalas „Science“, cheminė ledo turimų angliavandenilio izotopų ir atomų kurie buvo  ore prieš du tūkstančius metų analizė davė rekordinius metano koncentracijos  rodiklius, kokių nebuvo: nei iki tol, nei po to. Mokslininkai pažymi, kad žmonių neatsakingumo pasiekoje įvyko klimato pokytis. Jie tikisi,kad pateiktos išvados bus gera pamoka amžininkams ir privers dėmesingiau reaguoti į laukinių miškų gaisrus įvairiuose planetos rajonuose.        Ypatingą pavojų, jų žodžiais,šiandien kelia gaisrai  Amazonės džiunglėse, kuriose kasmet žūna  tūkstančiai gyvūnų ir šimtai kilometrų augmenijos. Jie nurodo ir tai, kad mūsų industriniame amžiuje, metano išmetamo į atmosferą koncentracija nepalyginamai, daug kartų didesnė su tuo kas kadaise sukėlė
ekologinę katastrofą. Šiuo metu klimato pasikeitimo pavojus padidėjo daug kartų.
Priminsiu, kad metanas – svarbiausia organinė medžiaga atmosferoje.Jo koncentracija žymiai viršija likusių organinių medžiagų kiekius. 60 – 70 metais metano kiekis augo 1% per metus greičiu. Tai paaiškinama ūkine žmonijos veikla.
Metano koncentracijos didėjimas atmosferoje sustiprina šiltnaminį efektą. Metanas užima antrą, po anglies dvideginio, vietą sugeriant Žemės šiluminį spinduliavimą. Jo indėlis ,sukuriant šiltnaminį efektą , sudaro apie 30% nuo kiekio kuti sukuria anglies dvideginis. Natūralu,iškyla klausymas,kaip val;dyti cheminius ir fizinius procesus kuriose dalyvauja metanas.
 

Metano matuoklis

Augant metano koncentracijai kinta cheminiai procesai atmosferoje. Tai gali iššaukti ekologinės situacijos pablogėjimą Žemėje.
Todėl labai svarbu kreipti didelį dėmesį į natūralius ir technikinius metano židinius, tiksliai įvertinti jų galingumus.
Metano atradimo istorija trumpa. Jis atmosferos sudėtyje rastas nesenai , 1947 metais.Metano koncentracija nedidelė. Atmosferinėje chemijoje jo koncentracijai matuoti paprastai naudojamos vienetų dalys,kas susiję sutuo, kad tokių priemaišinių molekulių,kaip metanas, kiekis nedidelis. Dažnai koncentracija išreiškiama milijoninėmis ar milijardinėmis dalimis.
Metano šaltiniai įvairūs. Metanas vadinamas biogeniniu, jei jis atsiranda organinės medžiagos transformacijos pokyčio rezultate.
Jei metanas atsiranda bakterijų poveikio įtakoje, tuomet jis vadinamas bakteriniu arba mikrobiniu metanu. Jei jis atsiranda termocheminių procesų dėka, tuomet tai termogeninis metanas. Bakterinis metanas atsiranda balų ir užterštų vandens telkinių dugnuose, vykstant virškinimo procesams vabzdžių ir gyvulių (daugiausiai atrajojančių) skrandžiuose. Termogeninis metanas atsiranda nuosėdinėse uolienose joms grimstant į ę -10 km gylį, kur jos esant didelei temperatūrai ir slėgiui chemiškai transformuojasi. Metanas, atsirandantis neorganiniuose junginiuose, cheminių reakcijų rezultate, vadinamas abiogeniniu.
Jis paprastai susidaro Žemės mantijoje, dideliame gylyje.
Metanas pasiskirstęs nevienodai. Pietų pusrutulyje jo koncentracija truputi mažesnė nei šiaurės pusrutulyje.Tai susiję su mažesniu metano židinių galingumu pietų pusrutulyje. Laikoma,kad pagrindiniai metano šaltiniai yra kontinentuose, o vandenynai neturi žymesnės įtakos pasauliniams metano srautams. Mrtano gyvavimo atmosferoje amžius 8 -12 metų.
Metanas atmosferoje randasi artimame nuo Žemės toposferos sluoksnyje. Metano koncentracija mažai priklauso nuo aukščio kuriame jis randasi. Jo koncentracija atmosferoje pastoviai auga. Įdomus fenomenalus reiškinys vyko 80 -90 metais, kuomet metano koncentracija atmosferoje pradėjo mažėti. To priežastis iki šiol  liko neaiškia. Teko girdėti nedrąsius pasisakymus kad tai susiję  su tuo, kad Rusija pataisė savo dujotiekius ir tai sustabdė metano koncentracijos augimą.Tačiau po kiek laiko jo koncentracija pradėjo vėl pastoviai augti. Metano koncentacijos didėjimo  rodiklių stebėjimas įgalina akivaizdžiai įvertinti žmonijos globalinės veiklos charakterį ir apimtis.
Paskutiniais metais dėl nesuprantamų priežasčių metano koncentracija atmosferoje smarkiai didėja. To negali paaiškinti net žymiausi atmosferinės fizikos specialistai. Paprastai metano globalinis padidėjimas iš pradžių atsiranda šiauriniame – kontinentiniame Žemės pusrutulyje ir tik praėjus kuriam tai laiko tarpui jos pasiskirsto apgaubdamos mūsų planetą.
Tai išskirtinė, susirūpinimą kelianti problema, galima atmosferinių – ekologiniu katastrofų pradžia.
Šiuo metu daugeliui Žemės rutulio rajonų iškyla pagrindinis uždavinys – inventorizuoti esamus metano šaltinius, išaiškinti ir prognozuoti naujų šaltinių atsiradimą. Tai svarbu ir todėl, kad vykdant eksperimentinius atskirų metano šaltinių galingumų matavimus nustatoma kad jie žymiai ,,silpnesni“nei buvo manyta. Todėl ,negalime atmesti galimybės, kad mes ateityje  susidursime su metano, gaunamo iš tradicinių šaltiniu ,deficitu, kurį mums pasiseks likviduoti tyrinėjamus netradicinius šaltinius.
Labai svarbu atlikti  inventorizaciją tiems metano šaltiniams, kurių galingumai tiksliai nežinomi. Visų pirma tai balos ir durpynai.
Neišspręstos  metano problemos anglies kasyklų šachtose. Labai svarbu nustatyti  nuostolius ir priemones jiems mažinti dujų gavimo ir transportavimo procesuose. Metanhidratų klodai įdomus ne tik jų poveikiu planetos klimatui jiems destabilizuojat, bet ir jų pramoninio panaudojimo galimybėmis.Racionalus atliekų panaudojimas, pavyzdžiu šiluminės energijos gavimui, gali išspresti sąvartynų metano problemas.
Dar viena problema turi globalinį – ekologinį charakterį. Šiuo momentu sunku kam nors abejoti tuo ,kad vyksta palaipsnis klimato atšilimas. Planetos atšilimas pasireiškia didėjančiais metano srautais, nes temperatūros pokytis vienu laipsniu keičia metano išsiskyrimo mikrobiologiniuose procesuose intensyvumą (BALOSE, DURPYNUOSE, RYŽIŲ LAUKUOSE, SĄVARTYNUOSE) maždaug apytikriai 10%. Potencialiai pavojingas metano šaltinis, kuris gali ,,įsijungti“ padidėjus temperatūrai, - tai metano hidratai.
Jų atsargos milžiniškos.Padidėjusi temperatūra iššaukia metanhidratų destabilizaciją, prasideda jų skilimas. Tai jau kai kada stebima ir dabar.Šiuo metu metano srautuose išsiskiriančio iš metanhidridų kiekis dar nedidelis ir sudaro apie 1% bendro metano atmosferoje srauto. Tačiau jo išsiskyrimas pastoviai didės ,o į atmosferą patekęs metanas dar labiau didins atmosferos atšilimą, na o tai turės didžiules negatyvias pasekmes.

Dideli metano kiekiai išsiskiria iš karvių mėšlo.